Pastaruoju metu Lietuvoje intensyvėja diskusijos apie mokyklos misiją, jos vaidmenį ugdant savarankiškus, gebančius kurti sėkmingą asmeninį gyvenimą ir visuomenės gerovę asmenis. Geros mokyklos koncepcija kviečia kurti mokyklą, kuri ugdymą grindžia pamatinėmis humanistinėmis vertybėmis: prasmingumu, atradimais ir asmens ugdymo(si) sėkme, kuri savo veikloje vadovaujasi mokyklos bendruomenės susitarimais ir mokymusi. Ieškant būdų, kaip susikurti gerą mokyklą, dėmesys krypsta į „neskubančią“, visą dieną prasmingas veiklas mokiniams siūlančią mokyklą. Vis dažniau išgirstame apie visos dienos mokyklos idėją kaip būdą kitaip organizuoti ugdymą mokykloje ir už jos ribų. Svarstoma tokios mokyklos samprata, joje teikiamų paslaugų įvairovė ir jų poreikis, idėjos įgyvendinimo galimybės, kliūtys, kurias tektų įveikti, kad visos dienos mokykla taptų realybe. Siekiant išsiaiškinti visos dienos mokyklos kūrimo kontekstą, poreikį Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atliktas „Visos dienos mokyklos paslaugų poreikio ir galimybių gauti šias paslaugas Lietuvoje“ tyrimas, kurio viena iš dalių buvo tėvų apklausa.