Birutė ŠNEIDERAITIENĖ
Rengės geležinkelio linijos atstatymo darbus pirmadienį Mažeikiuose kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „ORLEN Lietuva“ atstovais apžiūrėjo Lietuvos susisiekimo, Latvijos transporto bei Lenkijos infrastruktūros ministrai.
Priešistorė
Geležinkelio ruožas Mažeikiai–Rengė išardytas prieš 11 metų. 2008 m. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ėmėsi avarinės būklės geležinkelio ruožą tvarkyti, tačiau kilus konfliktui su lenkų valdoma naftos perdirbimo gamykla „ORLEN Lietuva“, kuriai ruožas naudingas, jį išardė. Vėliau „Lietuvos geležinkelių“ tuometinis vadovas Stasys Dailytka pažadėjo ruožą atstatyti, bet, užėjus ekonominei krizei, nelikę pinigų. 11 metų naftos produktai į Latviją buvo vežami per Šiaulius. Tuomet Lietuvos premjeras buvo socialdemokratas Gediminas Kirkilas, susisiekimo ministras – jo partietis Algirdas Butkevičius.
Keliu į Rengę produkciją į Latviją iki 2008 metų gabeno Mažeikių naftos perdirbimo bendrovė „ORLEN Lietuva“. Keleivinis traukinys iš Mažeikių į Rygą važiavo iki 1997 metų, o į Liepoją – iki 1993–1994 metų.
Ruožo atstatymas „Lietuvos geležinkeliams“ kainuos apie 11 milijonų eurų. Negana to, Europos Komisija šiai bendrovei skyrė beveik 28 milijonų eurų baudą, o Briuselis įpareigojo ruožą atstatyti. Dar 82 milijonus eurų pareikalavo Latvija, tačiau į teismą nesikreipė. Esą per 11 metų tiek ši šalis patyrė nuostolių.
19 kilometrų ilgio ruožą praėjusią savaitę atstatyti pradėjo Estijos geležinkelių paslaugų grupės „Skinest Rail“ valdoma geležinkelių tiesimo ir remonto bendrovė „Vitras-S“.
Projekto darbų apimtyje bus atstatytos penkios pervažos, šeši tiltai, trys pralaidos, įrengtas arba atstatytas eismo valdymo sistemų ir susijusių ryšių bei elektros sistemų veikimas, atlikti kiti darbai.
Atstatys ir santykius
„Susitikimas itin simbolinis. Praeityje lieka nesutarimai ir konfliktai tarp kaimynių. Mes pradėjome naują santykių etapą, kurio pagrindas – pasitikėjimas ir bendradarbiavimas“, – sakė Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Pasak jo, kaimyninių valstybių ministrų dėmesys vykdomiems darbams rodo, kad einama teisingu keliu: „Ilgalaikę nesantaiką dėl išardyto Rengės geležinkelio ruožo šiandien keičia glaudesnė šalių partnerystė, stiprinanti visoms trims valstybėms – Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai – naudingus transporto ir ekonominius ryšius. Su kaimynais planuojame vieningai ginti savo vežėjų interesus. Sieksime, kad būtų pratęstos diskusijos dėl ES „Mobilumo paketo“, atsisakant nuostatų, kurios nutolsta nuo pirminių Europos Komisijos tikslų, neatitinka ES bendros rinkos principų ir neprisideda prie geresnių vairuotojų darbo sąlygų. Tai, kad susitikimas organizuojamas Mažeikiuose, yra stiprus simbolinis akcentas, nes čia pradėtas Rengės ruožo atstatymas patvirtina tikrai gerus Lietuvos santykius su kaimyninėmis šalimis.“ Pasak jo, Rengės ruožo atstatymas simbolizuoja ir kaimyninių šalių santykių atstatymą. „Tai dar kartą įrodo, kad Lietuva savo įsipareigojimus vykdo, ne tik šituos, bet ir kitus“, – pabrėžė jis.
Rengės ruožo svarbą akcentavo ir Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzejus Adamczykas (Andžėjus Adamčykas): „Atrodo, kad pagal ilgį šis geležinkelis nėra toks jau svarbus, bet pagal tai, kiek jis duoda mūsų ekonomikoms, mūsų vystymuisi, tai labai daug.“
Pasak „Lietuvos geležinkelių" generalinio direktoriaus Manto Bartuškos, šio ruožo reikšmė Lietuvos santykiams su kaimynais gerokai didesnė, nei tik geležinkelio kelias: „Rengės ruožas „Lietuvos geležinkeliams“ ir visai šaliai labai svarbus. Tą patvirtina ir šiandienos Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ministrų vizitas. Džiaugiuosi, jog svečiams jau galime pristatyti vykstančius konkrečius darbus ir patvirtinti savo įsipareigojimą ruožą atstatyti iki šių metų pabaigos.“
PKN ORLEN prezidento Danielio Obajteko teigimu, ruožo iš Mažeikių į Rengę atstatymas turi svarbią tiek ekonominę, tiek politinę reikšmę – tai ženklas, jog gerėja Lietuvos–Lenkijos santykiai: „Abiejų šalių vyriausybių pastangos sukūrė bendradarbiavimą skatinančią atmosferą. Tai be jokios abejonės turi įtakos mūsų verslo vystymui ir įgalina svarstyti tolesnes investavimo galimybes tokioje svarbioje kompanijoje kaip „ORLEN Lietuva“. Šio ruožo į Latviją atstatymas leis mums sutaupyti kaštus ir užtikrins naudą abiejų šalių ekonomikoms.“
Keleiviniai traukiniai
Latvijos susisiekimo ministro Talio Linkaičio teigimu, pradėtos diskusijos ir apie galimybę vežti keleivius: „Šios geležinkelio linijos pastatymas padės perkelti krovinius nuo kelių į geležinkelius. Tikiu, kad ši linija padės geriau sujungti mūsų žmones. Šiandien jau pradėjome diskusijas su „Lietuvos geležinkeliais“ dėl to, kaip ir kada šia linija turėtų pradėti važinėti keleiviniai traukiniai.“
Aptarė kitus klausimus
Po darbų apžiūros trišaliame Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ministrų susitikime aptarti šalims aktualūs klausimai: Europos Parlamento rinkimų rezultatai, naujoji Europos Sąjungos klausimų darbotvarkė, įskaitant „Mobilumo paketo“ klausimą, taip pat bendrų projektų „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ perspektyvos.
Ministrai numato vieningai reikalauti atsisakyti nuostatos dėl reguliaraus vilkikų grąžinimo į šalį, kurioje jie registruoti, nes tai sukelia papildomą naštą periferinių šalių verslui ir neprisideda prie vairuotojų gerovės. Planuojama kartu laikytis nuomonės, kad vairuotojų poilsio kabinoje negalima drausti, kol nebus išplėtota atitinkama poilsio infrastruktūra ES kelių tinkle. Ministrų nuomone, ES mastu tokios infrastruktūros tinklui išplėtoti reikia aiškaus įpareigojimo, tikslinės ES finansinės paramos ir pereinamojo laikotarpio. Ministrai taip pat pasisako prieš tarptautinio transporto skaidymą komandiravimo kontrolės tikslais, nes tai diskriminuoja tiek vairuotojus, tiek vežėjus, vykdančius mažai dvišalių operacijų.
Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos ministrai pritaria Rytų partnerystės politikai, numato laikyti ją strategine ir skatinti Rytų partnerių integraciją, ypač transporto srityje. Šiuo tikslu lapkričio 21–22 d. Lietuva rengia Rytų Partnerystės transporto darbo grupės susitikimą Vilniuje.
Vieningų kaimyninių šalių pastangų reikės užsitikrinant gyvybiškai svarbų ES finansavimą projektams „Rail Baltica“ ir „Via Baltica“ 2021–2027 m. finansinėje perspektyvoje. Be to, sėkmingai šių projektų plėtrai svarbu jau dabar rūpintis krovinių pritraukimu ir inovacijų diegimu.
Pavyzdžiui, Lietuva pastebi, kad krovinių vežimas geležinkeliais Šiaurės–Pietų kryptimi kasmet auga, tačiau dar nėra išnaudojamos visos šios linijos galimybės. Susisiekimo ministras R. Masiulis kviečia kaimynines šalis jau šiemet ir artimiausiais metais skatinti krovinių vežimą nuo Varšuvos į Šiaurę per Baltijos valstybes, nelaukiant galutinio „Rail Baltica“ įgyvendinimo termino 2026 m. Taip padidėtų „Rail Baltica“ žinomumas ir populiarumas jį įgyvendinus.
Lenkijos infrastruktūros ministras A. Adamczyk vizitą Lietuvoje pratęsė ir antradienį, birželio 11 d., kartu su Lietuvos susisiekimo ministru R. Masiuliu apsilankė Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Kauno geležinkelio mazgo atkarpoje Kaunas–Palemonas, kur pradėtas statyti logistinis kompleksas su europine „Rail Baltica“ geležinkelio linija.
Birutės Šneideraitienės nuotrauka
