Sprogimas

Ne tik priminimas, bet ir atsiminimas

Rugsėjo 8 d. Mažeikiuose jau ketvirtą kartą vyko Europos žydų kultūros diena ir su tuo susiję renginiai. Ši diena minima nuo 1999 metų.

Istorijos pagerbimas

Prie buvusio „Durbės" kino teatro atidengtas atminimo ženklas ir informacinis stendas Mažeikių žydų sinagogos vietai pažymėti. Šioje vietoje 1924–1944 m. stovėjo mūrinė sinagoga, kurios projektą parengė architektas Borisas Helcermanas. 1900 m. Mažeikiuose buvo pastatyta pirmoji medinė sunagoga. 1922 m. žydai gavo leidimą statyti mūrinę. Kol sinagoga nebuvo pastatyta, mažeikiškiai žydai meldėsi Pereso name, stovėjusiame Laisvės g. 29. Mūrinė sinagoga pastatyta 1924 m. tame plote, kur dabar yra „Durbės“ prekybos namai (dalyje tos teritorijos ir toliau, Laisvės g. 27 namo link).

Oficialioje ceremonijoje dalyvavo ir žodį tarė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Telšių skyriaus l. e. p. vedėja Aurelija Ričkuvienė, atminimo ženklo sumanytojas ir autorius – mažeikiškis skulptorius Antanas Murauskas, Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotoja Sigutė Bernotienė, Savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Rūta Končiutė-Mačiulienė, žurnalistas, rašytojas, kraštotyrininkas, Plungės žydų religinės bendruomenės vadovas Eugenijus Bunka.

Žydų bendruomenės istorijos pėdsakais

Renginiui persikėlus į viešąją biblioteką, muziejininkas Vytautas Ramanauskas susirinkusiuosius sudomino informatyvia paskaita apie Mažeikių žydų bendruomenę. Senųjų nuotraukų kopijos, Mažeikių istorijoje pėdsaką palikusios žydiškos pavardės, miesto planai, faktinė informacija apie to meto verslus, nuolatinius gaisrus bei tragiškus įvykius daug kam buvo dar negirdėti ir nematyti dalykai.

Po paskaitos pristatytas Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos moksleivių (vad. mokytojai S. Paulauskienė, A. Vilkas) sukurtas filmas „Laikas ir likimai“, skirtas šios gimnazijos žydų tautybės gimnazistams atminti. Pristatydamas filmą, A. Vilkas pasinaudojo gera proga ir priminė gimnazijos žydų mokytojų bei mokinių istoriją. Gimnazijoje dirbo keturi žydų tautybės mokytojai ir mokėsi apie 80 mokinių žydų. Ateities kartoms išliko senos asmens bylos ir visas žydų archyvas. Deja, prasidėjęs II pasaulinis karas buvo labai negailestingas žydams. Tie, kurie nespėjo ar nenorėjo pasitraukti, buvo tiesiog išžudyti ir taip „išbraukti“ iš gimnazijos mokinių sąrašo.

Žvilgtelėjimai

Knygos „Gib a kuk = Žvilgtelėk“. Pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuose“ pristatymas su autore Rūta Oginskaite, aktore Egle Gabrėnaite ir režisieriumi Martynu Januška vyko gana netradiciškai, pasitelkus gerą improvizacijos dozę ir puikią nuotaiką.

Gib a kuk – žydiškas posakis, reiškiantis „žvilgtelėk“. Tai jauki ir asmeniška teatro ir kino kritikės R. Oginskaitės šeštoji knyga – dvylika žvilgsnių į Grigorijaus Kanovičiaus gyvenimo tarpsnius, amatą ir kūrybą, tautos ir šeimos likimus.
„...mes kalbėsimės trise. Lietuviškai, su įsprūstančiais žydiškais, rusiškais posakiais ir kartais ne visai lietuviška tvarka dėliodami žodžius. 87 m. Grigorijus Kanovičius pasakos „šitą knygą apie mano kūrybą“, jo bendraamžė Olga Kanovič jį papildys jautriausiomis detalėmis, cituos ir deklamuos, kartais kažkodėl atsiprašydama, kad nutraukė pokalbį. „Ačiū tau, Olia“, – per tas pasakojimų dienas dažniausiai skambėjusi Kanovičiaus frazė. Šio rašytojo žmona – ne jo šešėlis, o bendradarbė, bendraautorė, redaktorė, archyvarė, mylimoji. Jis – jos rūpestis ir jos kūrinys. Jie nedalomi“, – parašė R. Oginskaitė. Beje, Jonavoje gimęs G. Kanovičius birželio mėnesį jau atšventė 90-tąjį gimtadienį.

Mažeikiškiai gali būti dėkingi, kad į šios dienos renginius buvo įtrauktas ir knygos pristatymas, nes G. Kanovičius – vienas žymiausių šalies rašytojų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, savo romanuose, apysakose ir apsakymuose įamžinęs Lietuvos žydų gyvenimą iki II pasaulinio karo, sukūręs savo tautos epą.

Renginio viešnia R. Oginskaitė-Noreikaitė – žinomo aktoriaus Laimono Noreikos dukra, labai įdomi, savita ir charizmatiška asmenybė, o Eglę Gabrėnaitę daugelis mažeikiškių prisimena kaip puikią aktorę, sukūrusią įsimintinus ir ryškius vaidmenis spektakliuose bei kino filmuose.

„Noriu, kad salėje būtų kalbėjimas, o ne tylėjimas. Visus kviečiu ne tik klausytis, bet ir dalyvauti pokalbyje, klausti ir šnekėtis“, – pristatydamas viešnias ir knygą sakė M. Januška. Vėliau M. Januška, R. Oginskaitė ir E. Gabrėnaitė kartu skaitė ištraukas iš knygos, dalijosi prisiminimais ir leido žiūrovams dar labiau pajusti knygos šilumą bei įvairius niuansus.

Algirdas PETRAVIČIUS

Autoriaus nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode