Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios Sinode Romoje šiomis dienomis dalyvauja 50 vyskupų. Be vyskupų iš pačios Ukrainos, atvyko išeivijos bendruomenių ganytojai iš Kanados, Jungtinių Valstijų, Didžiosios Britanijos ir Airijos, Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos, Skandinavijos kraštų, Italijos, Lenkijos, Brazilijos, Argentinos, Australijos, taip pat Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano, Rumunijos, Austrijos, Ispanijos graikų apeigų katalikų bendruomenių atstovai.
Primename, jog Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas pakvietė savo tikinčiuosius į nacionalinę piligrimystę Romoje ir, vėliau, į Florenciją. Paskutinę rugpjūčio dieną Romoje buvo iškilmingai paminėtas šv. Sofijos bazilikos konsekravimo penkiasdešimtmetis ir jos statytojo, kardinolo Josyfo Slipyj atminimas. Šioje šventėje dalyvavo, kaip svečias, Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas kardinolas Leonardo Sandri. Pirmadienį ukrainiečių ganytojus audiencijoje priėmė popiežius Pranciškus, kuris pabrėžė, jog Sinodas nėra paprastas nuomonių derinimas, kaip įprasta politikoje, tačiau įsiklausymas į Šventosios Dvasios balsą. Po Sinodo pabaigos daug jo dalyvių liks Italijoje ir keliaus į Florencijos miestą, kuriame paminės Rytų Bažnyčiose labai gerbiamo šv. Jono Auksaburnio liturginį atminimą. Florencijos katedroje yra saugoma šio šventojo ir Bažnyčios Mokytojo relikvija. Kitą dieną graikų apeigų katalikų ganytojai ukrainiečiai prisimins 1439 metų Florencijos susirinkime paskelbtą Rytų ir Vakarų Bažnyčių vienybės atnaujinimą. Nors šis paskelbimas tikrove netapo, jo kontekste atliktas doktrinų bei disciplinų sugretinimas ir sintezė pravertė gerokai vėliau, kaip Abiejų Tautų Respublikos stačiatikiai nusprendė užmegzti vienybę su apaštalo Petro įpėdiniu Romoje. Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčia yra tiesioginė šios tradicijos tęsėja.
Galima pridurti, jog prieš pat Sinodo Romoje pradžią didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas lankėsi Čenstakavoje, kur stovi gausiausiai lankoma Lenkijos marijinė šventovė, dalyvavo čia vykusiose iškilmėse, o vėliau ir Lenkijos katalikų vyskupų susitikime. Rugpjūčio 27 dieną jis ir Lenkijos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Stanislawas Gądeckis pasirašė deklaraciją „Meilėje ir tiesoje“ apie jų atstovaujamų Bažnyčių ketinimus tęsti dialogą, siekti gilesnio susitaikinimo.
Lenkiją ir Ukrainą, didelį skaičių lenkų tautybės ir ukrainiečių tautybės žmonių sieja daug ryšių – istoriniai, kultūriniai, religiniai. Jei vienais įvykiais galima džiaugtis, tai kiti paliko ilgalaikes žaizdas kolektyvinėje atmintyje, ypač netolimoje praeityje. Tarp tokių yra ukrainiečių sukilėlių vykdytos lenkų tautybės civilių žudynės Voluinės srityje Antrojo pasaulinio karo metais, kaip ir jo pabaigoje ir pirmaisiais pokario metais Lenkijoje ir Sovietų Sąjungoje įvykdytas priverstinis dešimčių tūkstančių ukrainiečių šeimų deportavimas. Prie vykdyto blogio, deja, prisidėjo ir tie, kurie buvo bažnytinių bendruomenių nariai.
Arkivyskupas Gądeckis ir didysis arkivyskupas Ševčukas savo deklaracijoje paminėjo iškilius ganytojus, lenkus ir ukrainiečius, kurie rūpinosi istorinių žaizdų gydymu ir susitaikinimu. Vienas iš tokių buvo ir šv. Jonas Paulius II. Jo kelionėje Ukrainoje (2001 m.) su kardinolu Husaru vienas kitam pasakyti žodžiai yra pavyzdys. Tai susitaikinimas, kuris grįstas pagarba, nuolankumu ir drąsa, vykdomas meilėje ir tiesoje. Jis atleidimu, priimamu ir suteikiamu, išlaisvina iš praeities naštos.
„Šiandien, atidžiai klausydamiesi šių didžių vilties, tiesos, meilės ir susitaikinimo liudytojų, mes norime kurti gerą ateitį ir žengti žingsnius, kurie suartins mūsų bendruomenes. Maldos susitikimuose, iškilmingose Eucharistijose lotynų ir bizantiečių-ukrainiečių apeigomis, piligrimystėse abiem Bažnyčioms svarbiose šventovėse, formacijos iniciatyvose ir simpoziumuose mes trokštame pagilinti savo tradicijų ir savo istorijos supratimą, ypač tarp jaunesnių kartų“, – rašoma deklaracijoje, kurioje priduriama, jog susitaikinimo klausimas yra šventas.
„Mes viliamės, jog mūsų Bažnyčios netrukus galės paskelbti, pritariant Šventajam Sostui, lenką popiežių mūsų susitaikinimo globėju, kad mūsų Bažnyčios jo asmenyje turėtų užtarėją priešais Dievą šiuo šventu klausimu“, – nurodė lenkų katalikų ir ukrainiečių graikų apeigų katalikų hierarchai.
„Šiandien, kaip ir anksčiau, lenkų – ukrainiečių susitaikinimas turi karštų oponentų abiejose sienos pusėse. Vis dėlto, kaip krikščionys ir vienos Katalikų Bažnyčios vaikai, mes tikime, jog mūsų pareiga yra nuosekliai ir ištvermingai eiti šiuo keliu. Tiems, kurie tiki ir skelbia Evangeliją, visos ideologijos, taip pat ir gimusios iš kilnaus nacionalinio jausmo, atrodo trumpalaikės ir laikinos“, – Ukrainos Graikų Katalikų Bažnyčios interneto portalui komentavo didysis arkivyskupas Ševčukas. (RK / Vatican News)
