Reklama 1

Popiežiaus Pranciškus. Klerikalizmas yra iškrypimas

„Klerikalizmas yra tikras iškrypimas Bažnyčioje. Ganytojas eina kaimenės priešakyje ir rodo kelią, atsistoja viduryje jos ir stebi, kas dedasi jos viduje, taip pat gale kaimenės, kad įsitikintų, jog niekas nebuvo paliktas. Tuo tarpu klerikalizmas nori, kad ganytojas visada būtų priekyje, nustatytų kryptį, baustų ekskomunika tą, kuris nutolo nuo kaimenės: trumpai tariant, tai yra priešingybė Jėzaus elgesiui. Klerikalizmas baudžia, atskiria, plaka, niekina Dievo tautą“, – šiais žodžiais popiežius dar kartą pasmerkė klerikalinį mentalitetą Bažnyčioje, atsakydamas į jėzuito Joaquimo Biriate SJ klausimą. Popiežiaus pokalbis su Mozambiko ir Madagaskaro jėzuitais, įvykęs jo paskutinės kelionės Afrikoje metu, buvo paskelbtas paskutiniame jėzuitų žurnalo „Civiltà Cattolica“ numeryje.
„Lotynų Amerikoje yra daug liaudies pamaldumo, jis labai turtingas. Vienas iš šio reiškinio paaiškinimų yra tai, kad jis įsitvirtino dėl mažo kunigų susidomėjimo ir todėl liko neklerikalizuotas. Tiesa, kad kai ką liaudies pamaldume reikia koreguoti, tačiau jis išreiškia šventosios Dievo tautos suverenumą, be klerikalizmo. Klerikalizmas sukeičia kunigišką „tarnystę“ su kunigiška „galia“. Klerikalizmas yra karjera ir valdymas“, – komentavo popiežius Pranciškus ir užsiminė, jog lipimas per galvas taip pat yra klerikalizmo apraiška.
Pasak popiežiaus, šventimų suvokimas kaip „paaukštinimo“ iki altoriaus, o ne tarnystės, yra klerikalinio mentaliteto vaisius.
„Man į galvą ateina kraštutinis pavyzdys. Diakonas reiškia „tarnas“. Tačiau kai kuriais atvejais klerikalizmas paradoksaliai paliečia būtent „tarnus“, diakonus. Kai pamirštama, jog esi tarnystės sergėtojas, tada iškyla troškimas klerikalizuotis ir būti „paaukštintam“ iki altoriaus“, – sakė popiežius ir tęsė: „Klerikalizmo tiesioginė pasekmė yra griežtumas. Ar kada matėte tuos labai griežtus jaunus kunigus, juoda tunika ir Saturno planetos formos skrybėle? Štai, už šio griežto klerikalizmo glūdi rimtos problemos. Neseniai turėjau įsikišti trijose vyskupijose dėl problemų, kurios pasireiškė tokiomis griežtumo formomis, už jų slėpėsi moralinės problemos ir pusiausvyros trūkumas“.
„Vienas iš klerikalizmo matmenų yra išskirtinis moralinis užsikirtimas dėl šešto (Dievo) įsakymo. Kartą vienas jėzuitas, didis jėzuitas, man patarė būti atidžiu suteikiant išrišimą, nes sunkiausios nuodėmės yra tos, kurios labiausiai „angeliškos“: puikybė, išdidumas, dominavimas... Ir mažiau sunkios yra tos, kurios mažiau angeliškos: liečiančios gerklę ar geismus. Susitelkiama į seksą ir visai neteikiama svorio socialiniam neteisingumui, apkalboms, šmeižtui, melui. Bažnyčiai šiandien reikia gilaus atsivertimo šituo klausimu“, – sakė popiežius.
Anot jo, didieji ganytojai mokėjo suteikti žmonėms daug laisvės. Geras ganytojas moka vesti savo kaimenę jos nepavergdamas apmarinančiomis taisyklėmis. Tuo tarpu klerikalizmas visada yra veidmainiškas, taip pat ir vienuoliniame gyvenime. (RK / Vatican News)

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode