SSC

Pandemijos socialinės pasekmės. Azijos ganytojų balsai

Singapūro arkivyskupas Williamas Goh Seng Chye kreipėsi į savo vyskupijos tikinčiuosius ir paprašė aukoti „Caritas“ ir kitoms bažnytinėms organizacijoms, kurios dėl kovo mėnesio pabaigoje įvesto karantino nesurenka tiek lėšų, kiek anksčiau, tačiau ir toliau stengiasi vykdyti įsipareigojimus bei karitatyvinę veiklą.

Tuo tarpu, pasak Singapūro arkivyskupo, kuris kreipėsi į 400 tūkstančių krašto katalikų, tarpusavio solidarumas krizės metu svarbus kaip niekad. Dėl koronaviruso pandemijos sukeltos ekonominės krizės daug naujų žmonių neteko darbo, pritrūko vaistų, kitų būtiniausių dalykų ir paslaugų. „Socialinės paslaugos ir humanitarinė pagalba yra Evangelijos dalis“, – pareiškė arkivyskupas. Jį cituojančiame misijų žinių agentūros EDA pranešime priduriama, jog pagalbos prašo kai kurios induistų ir taoistų šventovės, kurios tradiciškai aukas renka tiesiogiai ir neturi būdų jas priimti nuotoliniu būdu. Ten pat rašoma apie metodistų ir baptistų Bažnyčių sunkumus, tačiau sekmininkų srovei priklausanti Miesto Derliaus Bažnyčia buvo sukaupusi didelį atsargos fondą ir parėmė daug žmonių. 

Indijos didmiesčio Mumbajaus arkivyskupas Oswaldas Gracias atkreipė dėmesį į milijonų savo tautiečių likimą. Jis kalbėjo apie 120 milijonų indų, kurie dirba kitose šalyse, situaciją. Daugybė iš jų liko be uždarbio ir be jokios socialinės apsaugos. Jis paminėjo skaudžią dramą: darbo netekusi darbininkų grupė pasiryžo namus pasiekti pėsčiomis, įveikti beveik 900 kilometrų. Jie ėjo geležinkelio bėgiais ir nespėjo pasitraukti, kai atšvilpė traukinys: penkiolika žmonių prarado gyvybes. Pasak kardinolo, „neapsakomai liūdna“ girdėti apie tokias dramas, apie žmones, kurie neturi jokių išteklių, jokio saugumo ir jokios vilties. Pasak ganytojo, reikia bendrų ir koordinuotų pastangų jiems padėti. Jis pridūrė, jog beveik kiekvienoje Mumbajaus arkivyskupijos parapijoje ir kiekviename vienuolyne yra teikiama vienokia ar kitokia pagalba migrantams darbininkams, taip pat neturtingoms šeimoms.  

Kai kuriais atvejais pagalba turi būti suteikta nedelsiant, kaip liudija kitas atvejis. Mumbajaus socialinė tarnyba sužinojo apie kalnakasių grupę, kuri, netekusi darbo, keliavo namo ir išsekusi sustojo pakelyje, be maisto. Arkivyskupijos savanoriai surinko maisto davinius ir jiems tuoj pat nuvežė. 

Į savo vyskupijos tikinčiuosius kreipėsi ir Mianmaro sostinės Rangūno arkivyskupas Charlesas Bo. Nors Mianmaras nėra turtingas kraštas,  jis paprašė kiekvieną pagal galimybes būti solidariu su kitais, su tais, kurie nukentėjo nuo pandemijos. 

Ypač su tais, kurie tokie neturtingi, jog negali izoliuotis, neturi pakankamai vandens rankoms nusiplauti, prarado uždarbius, kurių vos pakakdavo kasdieniam išsilaikymui. Jei vieniems pandemija tėra laikinas nepatogumas, tai kitiems tai tikro bado ir išgyvenimo klausimas, priminė kardinolas. Tuo pat metu, anot jo, sunku suprasti, kodėl tokiomis aplinkybėmis tęsiami ir finansuojami kariniai ir etniniai konfliktai. 

Pasak kardinolo Bo, koronaviruso pandemijos krizė kitokia nei ankstesnės, ji palietė visą pasaulį ir jį pakeitė. Jis neabejoja, kad keisis ekonominiai ir politiniai santykiai, kad netolimoje ateityje bus priimami sprendimai, kurie apspręs ateinančius dešimtmečius. Kaip viskas keisis? Kokio pasaulio mes norime, kai audra praeis ir pasibaigs? Kaip žvelgsime vienas į kitą ir elgsimės vienas su kitu: su bendrapiliečiu, su kitos valstybės piliečiu, su kitos etninės grupės nariu? Ar apsiginsime nuo tų, kurie dabartinę situaciją išnaudoja savojo „aš“ altoriui statyti, priešiškumui kurstyti?

Kai kuriuos dalykus lems vyriausybių sprendimai, tačiau kitus dalykus apsprendžia kasdieniai gestai. „Jūsų gyvenimas šeimose, jūsų elgesys su kaimynais, jūsų būdas ilsėtis ir linksmintis“, – rašė tikintiesiems Rangūno arkivyskupas ir dar kartą palinkėjo, kad krizė taptų proga skleisti pasaulyje Dievo gerumą, gailestingumą ir meilę, kurti pasaulį visiems, o ne keletui privilegijuotųjų. (RK / Vatican News)

Taip pat skaitykite:

Powered by BaltiCode