Sveikatos apsaugos ministerija trečiadienį pranešė, kad patvirtintas ilgalaikis neigiamų koronaviruso pandemijos sukeltų pasekmių visuomenės psichikos sveikatai ir emocinei būklei suvaldymo planas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad pagrindinis tikslas – atpažinti labiausiai psichologiškai ir emociškai pandemijos paveiktus žmones ar visuomenės grupes, paskatinti kreiptis pagalbos bei užtikrinti jos prieinamumą.
Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, koronaviruso pandemija gyventojų psichologinę ir emocinę būseną veikia keliais aspektais – kai kurie jaučia neigiamas ekonomines pasekmes ar baiminasi dėl ateities, kiti nerimauja dėl artimųjų sveikatos, sunkumų kelia fizinių kontaktų ribojimas, nežinia dėl darbo vietų ir t.t.
„Ekspertai pažymi, kad tokia padėtis gali iš dalies paskatinti savižudybes, priklausomybes, smurtą ir visą kitą destruktyvų elgesį, nekalbant jau apie švelnesnes neigiamas emocijas“, – teigia ministerija.
Konsultacijų 70 tūkst. daugiau nei dabar
Jos teigimu, šiuo metu svarbiausia padidinti gyventojus konsultuojančių psichologų skaičių, kad pagalba būtų prieinama kuo greičiau.
„Skaičiuojama, kad psichikos sveikatos centruose ir visuomenės sveikatos biuruose įdarbinus daugiau kaip 200 papildomų psichologų, per metus konsultacijų skaičius būtų 70 tūkst. didesnis nei dabar, būtų plėtojama savitarpio pagalbos grupių veikla, streso ir nerimo valdymo užsiėmimai, didinamas visuomenės psichikos sveikatos raštingumas“, – rašoma pranešime.
Pagalbos prieinamumą padidinti tikimasi ir įsteigiant mobiliąsias specialistų komandas, kurios teiktų psichologinę pagalbą nutikus krizinei situacijai bendruomenėje.
Tokios komandos pradėtų veikti nuo rugsėjo pradžios ir teiktų pagalbą ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei bendruomenę sukrečia skaudi netektis, nusikaltimas ar panašūs įvykiai. Per metus mobili komanda galėtų padėti iki 1800 kartų.
Taip pat sutarta plėsti psichosocialinės reabilitacijos paslaugų apimtis, teikiant papildomą psichologinę-socialinę pagalbą gyventojams, kurie iš naujo integruojasi į visuomenę po sudėtingų psichikos sveikatos sutrikimų.
Tokiomis paslaugomis šiais metais galėtų papildomai pasinaudoti apie 300 žmonių, o 2021 metais – apie 1000 žmonių.
Ruošiamasi apmokyti specialistus, stiprinti pagalbos linijas
Kita pagalbos kryptis – įvairių sričių specialistų mokymai atpažinti savižudybės grėsmę, depresiją ar nerimą, teikti kokybiškas paslaugas nuotoliniu būdu, įveikti stresą, traumas, profesinius sunkumus, perdegimą.
Tokie mokymai būtų planuojami šeimos gydytojams, psichologams, psichiatrams, socialiniams darbuotojams, už ekstremalių situacijų koordinavimą atsakingiems savivaldybių darbuotojams, pedagoginių psichologinių tarnybų psichologams ir socialiniams pedagogams, Užimtumo tarnybos darbuotojams.
Suplanuota daugiau kaip 5 tūkst. specialistų apmokymų ir supervizijų.
Ministerija teigia, kad daugiau švietimo, psichologinės pagalbos reikia ir sunkumų patiriantiems mokyklinio amžiaus vaikams – planuojama, kad daugiau specialistų individualiai galėtų dirbti su rizikos grupės vaikais.
Be kita ko, ministerija pabrėžia, kad būtina stiprinti ir psichologinės pagalbos linijas.
Ministerija teigia planuojanti užtikrinti emocinę paramą senjorams telefonu, pailginti „Tėvų linijos“ konsultacijų laiką, sudaryti sąlygas „Vaikų linijai“, „Jaunimo linijai“ ir „Pagalbos moterims linijai“ paslaugas teikti susirašinėjant – tokias paslaugos forma gelbsti esant smurto grėsmei.
Plane numatyta ir specializuota pagalba vyrams, patiriantiems krizines situacijas. Šioje srityje ketinama stiprinti kompleksines paslaugas vyrams krizių centruose – tai yra psichologines, psichoterapines, teisines, edukacines paslaugas. Šios paslaugos galėtų būti teikiamos tiek susitikus, tiek nuotoliniu būdu.
Ilgalaikių neigiamų COVID-19 pandemijos pasekmių psichikos sveikatai mažinimo planas parengtas dalyvaujant atstovams iš Vyriausybės, Sveikatos apsaugos, Socialinių reikalų ir darbo, Švietimo ministerijų, Lietuvos psichologų sąjungos, Jaunųjų psichiatrų, Lietuvos psichiatrų asociacijų, Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro.
Plane numatytoms priemonėms įgyvendinti 2020 metais reikės 3 mln. eurų, o 2021 metais – 5,2 mln. eurų.
Vilnius, gegužės 20 d. (BNS).
SAM nuotrauka
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
