Ssc pirmasis
Ssc antrasis

Du nebeveikiantys palydovai vos išvengė susidūrimo

Priešingomis kryptimis skriejantys palydovai – novatoriškas tarptautinis kosminis teleskopas ir eksperimentinis JAV kariuomenės aparatas – „prasilenkė be incidentų“, naujienų agentūrai AFP sakė JAV Kosminės vadovybės (SpaceCom) atstovas.

Aparatai buvo labiausiai priartėję vienas prie kito 23 val. 39 min. Grinvičo (ketvirtadienį 1 val. 39 min. Lietuvos) laiku, kai jie buvo apie 900 km aukštyje virš JAV miesto Pitsbergo. Kiek anksčiau ekspertai sakė, kad palydovų susidūrimo tikimybė yra 1–5 proc. – gana didelė, vertinant pagal kosmoso pramonės standartus.

Labai dideliu greičiu skriejančių didelių palydovų susidūrimai yra reti ir pavojingi, nes pasklidusios nuolaužos kelia pavojų kitiems kosminiams aparatams, besisukantiems aplink mūsų planetą.

Pirmąkart toks incidentas įvyko 2009 metais, kai veikiantis ryšių palydovas „Iridium 33“ įsirėžė į nebeaktyvų Rusijos palydovą „Kosmos 2251“. Dėl to žemojoje orbitoje aplink Žemę susidarė nuolaužų debesis, kuriame buvo apie tūkstantis stambių objektų.

Vienas iš trečiadienį prasilenkusių palydovų buvo kosminis teleskopas „Infrared Astronomical Satellite“ (IRAS). Šio 1983 metais paleisto aparato, sukurto pagal bendrą NASA, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų projektą, misija truko tik 10 mėnesių.

Kaip rodo Europos kosmoso agentūros (ESA) duomenys, IRAS sveria daugiau kaip toną ir yra 3,6 metro ilgio.

Antrasis aparatas yra eksperimentinis JAV karinių oro pajėgų palydovas GGSE-4, paleistas 1967-aisiais. Jis sveria tik 85 kilogramus ir yra neįprasto pavidalo – 18 m ilgio, bet tik 60 cm skersmens. Be to, jis skrieja atsigręžęs statmenai savo trajektorijai.

Jeigu aparatai būtų susidūrę, galėjo susidaryti apie tūkstantis didesnių kaip 10 cm nuolaužų, taip pat apie 12 tūkst. nuolaužų, didesnių kaip centimetras, AFP sakė astrodinamikos specialistas Danas Oltrogge'as (Danas Oltrogas).

Šiuo metu yra žinoma apie 20 tūkst. kosminių šiukšlių, stambesnių kaip beisbolo kamuoliukas ir skriejančių aplink mūsų planetą iki 28 tūkst. km per valandą greičiu. Kad išvengtų susidūrimų, operatoriai turi neretai koreguoti tebenaudojamų palydovų trajektoriją, bet nebeveikiančių palydovų pakreipti neįmanoma.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

Vašingtonas, sausio 30 d. (AFP-BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Powered by BaltiCode