Romas

Kaip elgtis patyrus traumą darbe Didžiojoje Britanijoje

Nors emigracijai rengiausi tikrai ilgą laiką, tačiau nusprendusi kurį laiką padirbėti Londone patyriau tikrai nemažai streso: tai buvo pirmoji mano išvyka į užsienį, o šiame mieste visiškai nieko nepažinojau. Kadangi nelabai pasitikėjau turimomis anglų kalbos žiniomis, nusprendžiau įsidarbinti pagalbine virtuvės darbuotoja. Darbas nebuvo iš lengvųjų, tačiau po truputį įsivažiavau, ir džiaugiausi, kad galiu papildyti savo santaupų išteklius. Dirbdavau po 12 valandų per dieną, tačiau kiekvieną savaitę turėjau daugiau nei dvi laisvas dienas, kurias galėjau skirti miesto pažinimui ir kitai veiklai. Šioje darbovietėje buvau išdirbusi beveik pusmetį, kuomet patyriau nelaimingą atsitikimą: buvau prie pat kunkuliuojančios gruzdintuvės, kuri dėl nežinomų priežasčių sprogo, ir aš buvau nuplikyta verdančiu aliejumi. Patirta terminė trauma buvo kur kas rimtesnė nei man atrodė iš pat pradžių, todėl netrukus buvau nuvežta į ligoninę. Skausmas buvo tiesiog nepakeliamas, tačiau nerimą kėlė ne tik tai: aliejumi buvo nuplikytas ir veidas, todėl kurį laiką net negalėjau pažvelgti į veidrodį.

 

Ligoninėje leidžiamas laikas slinko labai lėtai, todėl turėjau tikrai nemažai laiko apmąstymas. Svarsčiau apie tai, ką darysiu, kai išeisiu iš ligoninės, – natūralu, kad dirbti virtuvėje neturėjau visiškai jokio noro. Nors mano kolegos teiravosi, ar galėtų apsilankyti ligoninėje, tačiau jaučiausi labai prastai: tiek fiziškai, tiek emociškai. Nenorėjau, kad kas nors pamatytų mano subjaurotą veidą, todėl dienas leidau vienumoje. Daug laiko praleidau ieškodama informacijos apie po nudegimų likusių randų gydymą, ir tai tikrai nepaguodė: teko konstatuoti faktą, kad dar ilgą laiką nesutaupysiu šioms procedūroms reikalingos pinigų sumos. Vis dėlto, vienas netikėtumas suteikė šiek tiek vilties: socialiniame tinklalapyje pamačiau reklamą, kurioje buvo siūloma gauti kompensaciją už darbe patirtas traumas. Nors ir nesu tikinti, tačiau tąkart pagalvojau, kad tai – tarsi ženklas iš dangaus, nes jau buvau praradusi viltį, kad mano gyvenime gali nutikti kas nors šviesaus.

Ilgai nelaukdama susisiekiau su „Insito kompensacijos“ personalu. Mane maloniai nustebino tai, kad šioje įmonėje dirbantys konsultantai kalbėjo lietuviškai, taigi, man neteko nerimauti, ar visą informaciją suprasiu tinkamai. Buvau nusiteikusi, kad kompensacijos gavimas bus ilgas ir sudėtingas procesas, tačiau buvau tam tikrai buvau pasirengusi: juk tikslas visuomet pateisina priemones, tiesa? Pasirodo, kad viskas yra gerokai paprasčiau nei maniau: man tereikėjo pateikti informaciją apie patirtą nelaimingą atsitikimą, o šios įmonės darbuotojai pasirūpino visais teisiniais formalumais. Žinoma, reikėjo šiek tiek palaukti, kol pinigai pasiekė mano banko sąskaitą, tačiau laiko aš tikrai turėjau – nudegimų gydymas buvo ganėtinai ilgas. Išėjusi iš ligoninės gydymą tęsiau namuose ir rinkausi kliniką, kurioje yra siūlomas veiksmingas randų šalinimas. Nors tuo metu dar nežinojau, kokio dydžio kompensaciją pavyks gauti, tačiau tikėjausi, kad gautų pinigų ir mano turimų santaupų suma reikalingoms procedūroms bus pakankama.

Kai gavau pranešimą, kad kompensacijos pinigai netrukus pasieks mano banko sąskaitą, norėjau tiesiog šokinėti iš laimės. Nesitikėjau, kad gauta pinigų suma bus tokia didelė – man taip pat buvo paskaičiuota kompensacija už visą nedarbingumo laikotarpį. Čia turbūt reikėtų prisiminti posakį kad viskas yra gerai, kas gerai baigiasi, nes taip nutiko ir šį kartą. Gautų pinigų užteko estetinėms procedūroms, o šiandien galiu pasidžiaugti, kad odos nudegimai tikrai nėra ženkliai pastebimi. Nors išvaizda gyvenime tikrai nėra pats svarbiausias dalykas, tačiau odą bjaurojantys randai smarkiai sumažina pasitikėjimą savimi, ir tai atsiliepia visose gyvenimo srityse. Dabar galiu pasidžiaugti, kad ne tik radau naują darbą, bet taip pat jaučiuosi gerokai labiau užsigrūdinusi nei buvau anksčiau.
Parengta pagal:
https://insito-kompensacijos.uk/

Powered by BaltiCode