Reklama 1

Ir ateis amžina Ramybė...

Kai žmogui nepavaldūs ženklai – Laikas ir Lemtis – užtraukia juodą užuolaidą, vienoje jos pusėje pasilieka gyvieji, o kitoje – mirusieji.

Nuo pat savo gimimo žinome tai, kad visi kada nors mirsime, bet taip pat suvokiame, kad, žinant tokią pabaigą, gyvenimo prasmė, tikslai ir laimės siekis nė kiek nesumenksta.

Paskutinis rudens mėnuo žymi ne tik akivaizdžias permainas gamtoje. Lapkričio 1-oji – Visų šventųjų diena, o kita diena – Vėlinės. Šią, mirusiųjų pagerbimo dieną, malda ir žvakelės liepsna prisimename visus išėjusius anapilin.

Mirties alsavimas mus lydi visą gyvenimą. Kiekvieną akimirką, dieną ir pragyventus metus, žmogus renkasi tarp gėrio ir blogio, stengiasi atsižvelgti į amžinąsias vertybes, surasti auksinį viduriuką. Yra nuomonė, kad žmogus, nugyvenęs atsakingą ir visavertį gyvenimą, neturėtų gailėtis, kad šis pamažu baigiasi. Patyręs meilę, kančią, džiaugsmą, įveikęs sunkumus ir nepriteklius, jau brandaus amžiaus žmogus turėtų su džiugesiu stebėti bei priimti jaunosios kartos gyvenimo žingsnius. Suvokiančio, kad padarė viską, ką galėjo, gyvenimo pabaiga negąsdina. Bent norėtųsi palinkėti, kad taip būtų. Netgi tuomet, jei mūsų gyvenimas buvo ir nelabai tobulas, jis visada buvo didžiausia vertybė.

Kiekviename gyvenimo etape žmogui suteikta galimybė keisti gebėjimus, galimybes bei poreikius. Ką tik užgimęs mažas žmogutis vystosi ir tobulėja mėgdžiodamas suaugusius, o truputį vėliau tampa labai smalsus bei žingeidus. Gyvenime atsiranda tokios svarbios vertybės kaip jautrumas grožiui, harmonija, muzika, menas. Tobulėja ir pražysta jausmai.

Pamažu atsiranda savęs, kaip asmenybės, suvokimas bei siekis išsivaduoti iš tėvų globos ir įtakos.

Šeimos kūrimas ir karjeros siekimas yra dar vienas svarbus tobulėjimo laikotarpis, nes jaunas žmogus pasiruošęs kitokiam savarankiškam gyvenimui, savęs atradimui bei tolesnio gyvenimo krypties paieškoms. Visada kartu kantriai seka ir laukia iššūkiai, kuriuos, deja, ne visiems ir ne visada pavyksta įveikti.

Visgi ateina toks nuostabus laikas, kai žmogus yra įminęs didžiąsias gyvenimo paslaptis, jaučiasi nuveikęs svarbiausius sumanymus ir todėl jau gali pelnytai didžiuotis savimi, dalintis sukaupta patirtimi bei įgyta išmintimi.

Beveik prieš 10 metų savo kelionę po šį pasaulį kiek netikėtai baigė žinomas populiarios grupės „Vairas“ atlikėjas Edmondas Čivinskas. Paskutinius savo gyvenimo ir kūrybos metus jis susiejo su Mažeikiais, o vieni paskutinių jo koncertų taip pat įvyko Mažeikių Kultūros centre. „Tik geriausi prisiminimai apie šį žmogų. Jis visada aplinkinius apdovanodavo šilta šypsena, švelniu priėjimu, taktišku elgesiu. Buvo labai švelnus ir geras žmogus“, – taip apie Edmondą po mirties atsiliepė jo kolegos bei bičiuliai. Atlikėjas amžinojo poilsio atgulė Mažeikių rajono Geidžių kapinėse.

Negalima teigti, kad buvusi labai populiari grupės „Vairas“ daina „Gimiau pačiu laiku“ buvo pranašiška, tačiau joje yra tokios eilutės:

Todėl mes neturime teisės sakyt:
Gimiau per anksti, gimiau per vėlai!
Mes visad gimstam pačiu laiku,
Tik mirštam visados per anksti.
Praeis, prabėgs skausmingai tamsus rudens periodas ir laukai bei gatvės nusidažys balta žiemos spalva. O pas visus kada nors ateis amžina Ramybė...

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Powered by BaltiCode