Romas

Rumunijos prezidento rinkimus laimėjo K. Iohannis, rodo balsavusių rinkėjų apklausa

Rumunijos prezidento rinkimus sekmadienį antrajame ture laimėjo dabartinis šalies vadovas Klausas Iohannis (Klausas Johanis), rodo balsavusiųjų rinkėjų apklausos.

Šis rezultatas patvirtina tolesnę proeuropietišką Rumunijos kryptį.

Apklausos rodo, kad centro-dešinės buvęs fizikos profesorius surinko nuo 64,8 iki 66,5 proc. balsų ir įveikė socialdemokratų lyderę ir buvusią premjerę Vioricą Dancilą (Viorika Dančilę).

Anot tyrimų, ji surinko nuo 33,5 iki 35,2 proc. balsų. Tai yra blogiausias rezultatas socialdemokratams, dominavusiems Rumunijos politikoje nuo pat komunizmo griūties 1989 metais.

„Pažadu būti visų rumunų prezidentu. (...) Šiandien laimėjo moderni, europietiška, normali Rumunija“, – sakė K. Iohannis.

60-ių politikas, kilęs iš vokiečių tautinės mažumos šeimos, pirmą kartą prezidento rinkimus prieš socialdemokratų atstovą laimėjo 2014 metais. 

Per šių metų rinkimų kampaniją jis žadėjo mažinti korupciją valstybės institucijose.

Pati kampanija vyko visuomenėje tvyrant pasipiktinimui prieštaringai vertinamomis teismų reformomis, kurios, anot kritikų, buvo naudingos socialdemokratų atstovams.

Dėl reformų Rumunijos gatvėse kilo protestai, pertvarkas sukritikavo ir Briuselis.

Socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė spalį žlugo neatlaikius balsavimo dėl pasitikėjimo parlamente.

„Laukiame revoliucijos“

Bukarešte balsavęs 76-ių pensininkas Stanas Mihajus naujienų agentūrai AFP sakė, kad prezidento rinkimai yra „pasirinkimas dėl Rumunijos gerovės“.

„Laukiame revoliucijos, kad viskas pagerėtų. Tačiau nors mes to laukiame, nieko nenutinka“, – teigė rinkėjas.

Pirmajame rinkimų ture lapkričio 10 dieną K. Iohannis surinko 38 proc. balsų ir aplenkė 13 kitų kandidatų. V. Dancila, pelniusi 22 proc. balsų, atsidūrė antroje vietoje.

Dauguma rinkėjų, kurie pirmame ture palaikė mažiau balsų surinkusius kandidatus, turėjo atiduoti balsus K. Iohannisui.

Rinkimuose iš viso galėjo dalyvauti 18,2 mln. rumunų, tarp jų – 650 tūkst. gyvenančiųjų užsienyje.

Socialdemokratų Vyriausybė ilgą laiką kovojo su Europos Sąjunga (ES) dėl teismų reformos.

ES teigė, kad pertvarkomis siekta neutralizuoti teismų sistemą. K. Iohannis šiame ginče palaikė Briuselį.

Kairieji socialdemokratai, kurie yra laikomi komunistinio elito įpėdiniais, yra kaltinami dėl plačiai įsišaknijusios korupcijos.

Ir nors nacionalizmo Rumunijos politikoje yra mažiau nei kitur regione, pavyzdžiui, Vengrijoje ar Lenkijoje, socialdemokratai bandė visuomenei įrodyti, jog nesutarimai su ES institucijomis yra įrodymas, kad jie kovoja už Rumuniją.

Teismų reformos kontraversija

Žlugus socialdemokratų Vyriausybei, K. Iohannis pavedė savo sąjungininkui Ludovicui Orbanui (Ludovikui Orbanui) suformuoti naują kabinetą. Jis dirbs iki kitų metų pabaigoje vyksiančių rinkimų.

Buvusi užsienio reikalų ministrė Christiana Diaconescu (Kristijana Diakonesku) sakė, kad K. Iohannis, per rinkimų kampaniją labiausiai akcentavęs teisės viršenybę, atstovauja „tik europiniam ir euroatlantiniam pasirinkimui“.

Pagal Konstituciją, Rumunijos prezidentas yra atsakingas už užsienio politiką, jis taip pat tvirtina aukščiausius prokurorus ir šalies teisėjus.

Šimtai tūkstančių rumunų pastaraisiais mėnesiais protestavo dėl socialdemokratų siūlytų teismų reformų. Anot protestuotojų, šios pertvarkos suteikia politikams galimybes išvengti bausmių už korupcinius nusikaltimus.

„Esu labai liūdnas. Jie sukūrė taisykles, kad sau padėtų“, – sakė Bukarešte balsavęs 20-metis kino studentas Marinas Cumatrenco (Marinas Kumatrenko).

Sociologas Alinas Teodorescu (Alinas Teodoresku) prognozavo, kad dėl inicijuotų reformų socialdemokratai neteko daugiau nei milijono balsų.

„Diktatorius“ prieš „Toksišką režimą“

Nuo senstančio, kaimiškose vietovėse gyvenančio elektorato vis labiau priklausantys socialdemokratai tvirtino, kad K. Iohannis yra diktatorius.

Tuo tarpu prezidentas savo priešininkę vadino „toksiško režimo įsikūnijimu“.

55-ių V. Dancila per rinkimų kampaniją pabrėžė smarkų ekonomikos augimą, didėjusias pensijas ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus per tą laikmetį, kai socialdemokratai buvo valdžioje.

Tačiau Rumunija jau yra sulaukusi perspėjimų iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo dėl augančio šalies fiskalinio deficito.

Gegužę buvęs socialdemokratų lyderis Liviu Dragnea (Livijus Dragnia) buvo pasiųstas į kalėjimą už korupciją. Tą patį mėnesį partija skaudžiai pralaimėjo Europos Parlamento rinkimus.

Bukareštas, lapkričio 24 d. (AFP-BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Powered by BaltiCode