Miškininkai įsigijo 23 automobilius nedideliems gaisrams gesinti

Valstybinių miškų urėdija įsigijo 23 automobilius, kurie, kaip tikimasi, padės operatyviai užgesinti nedidelius gaisrus iki jiems išsiplečiant.

„Iš tiesų svarbu, kuo greičiau sureaguoti ir būtent patekti į gaisro židinį, ką geriausiai ir žino patys miškininkai. Atsižvelgiant į tą specifiką, įsigyti šie specifinius poreikius atitinkantys automobiliai“, – pirmadienį per automobilių pristatymą Kaune kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Miškininkų įsigyti „Isuzu D-MAX Space cab“ automobiliai aprūpinti gaisrų gesinimo įranga, galinčia gabenti 300 litrų vandens. Su tiek vandens galima užgesinti apie 20 arų plotą. Jie turi universalius švirkštus, skirtus gesinti skirtingiems gaisrams.

Skirti pirminiam gesinimui

Nors, pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus Sauliaus Greičiaus, šių automobilių talpa yra apie dešimt kartų mažesnė nei įprastos ugniagesių autocisternos, jie gali būti veiksmingai panaudoti gesinant nedidelius, dar neišplitusius gaisrus.

„Kai dega ne keli hektarai, bet kada kažkas paliko neužgesintą laužavietę ir plinta paklotės degimas, nedideliam židiniui užgesinti, tas pajėgumas yra pakankamas“, – sakė jis.

Šie automobiliai, miškininkų teigimu, yra manevringesni ir gali greičiau bei lengviau pasiekti nuošalesnes vietoves.

„Miškų gaisrų gesinimas turi tą specifiką, kad gaisras miške neturi gatvės pavadinimo ir namo numerio, todėl vietos aptikimas ir privažiavimas yra pakankamai komplikuotas. Dėl to miškininkai, kurie žino visas kvartalines linijas, visus keliukus, kurie turi stebėjimo sistemą, be abejo, gali patys pirmi ne tik pastebėti gaisrą, bet ir, jei pradeda laiku gesinti, neleidžia tam gaisro židiniui išsiplėsti“, – teigė S. Greičius.

Pasak jo, kuo greičiau į gaisrą sureaguojama, tuo mažesnės padaroma žala.

„Šiuo atveju labai svarbus yra greitas sureagavimo laikas“, – pabrėžė jis.

Dažnėjant sausroms gaisrų problema tampa vis opesnė

Pasak Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus Valdo Kaubrės, keičiantis klimatui ir dažnėjant sausroms, gaisrų pavojus miškuose tampa ypač aktuali problema.

„Šylant klimatui, pastebėjome jau 2019 metais, kad gaisrų daugėja, jų plotas nemažėja“, – kalbėjo jis.

„Vasaros darosi sausesnės ir net ne šiltesnės, o karštesnės, gaisrų pavojus natūraliai kyla“, – kalbėjo V. Kaubrė.

Jo duomenimis, pernai miškuose kilo dvigubai daugiau gaisrų nei ankstesniais metais.

„Palyginti su 2018 metais, įvykusių miško gaisrų kiekis daugėjo dvigubai. Tai tikrai kelia nerimą miškininkams, ugniagesiams – taip pat“, – sakė jis.

Dažniausia gaisrų problema – neatsakinga žmonių veikla miškuose ar deginant žolę.

Vis dėlto, pasak S. Greičiaus, šiuo metu ugniagesių ir miškininkų turima technika yra pakankama suvaldyti visus kylančius gaisrus.

Į miškininkų priešgaisrinę techniką investuos 20 mln. eurų

Šie automobiliai kainavo 751,4 tūkst. eurų, tam pasitelktos Europos Sąjungos fondų lėšos. Pasak K. Mažeikos, šiuo metu vykdomas dar vienas viešasis pirkimas gaisrų gesinimo technikai įsigyti.

„Antru etapu bus perkama dar 11 didelių automobilių, tai visi automobiliai turės atnaujintus ir didžiuosius gaisrų gesinimo įrenginius“, – sakė ministras.

Bendra šių dviejų pirkimų vertė – apie 20 mln. eurų. Didžiąją dalį šios sumos sudarys didieji automobiliai.

Pasak K. Mažeikos, naujieji automobiliai galės būti pasitelkiami ir greitam reagavimui į nutolusiose vietovėse ne miškuose įvykusius gaisrus, tokiu būdu padedant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė

Kaunas, vasario 3 d. (BNS). 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Powered by BaltiCode