Ssc pirmasis
Ssc antrasis

Neišgalvotas gimtinės ilgesys

Jau nerimastingai tiksi viso pasaulio laikrodžiai. Besibaigiantys senieji metai tuoj tuoj užvers savas duris ir ant mūsų namų kartu su žvaigždėmis triukšmingai nusileis Naujieji metai. Tokioje laiko sandūroje nuolatos nutinka labai netikėtų dalykų, kad ir susitikimų su senais gerais draugais...

 

Pasitiks mane namai su palinkusiais beržais / Su nepaprasta ramybe ir gimtinės šiluma...

Tai – dainos žodžiai iš buvusio žinomo mažeikiškio Gedimino Andriejausko pirmosios kompaktinės plokštelės „Pasitiks mane namai“. Į 2017 m. išleistą rinkinį sugulė prieš 30 ir daugiau metų sukurtos Gedimino ir draugų dainos, žyminčios kūrybinio kelio pradžią, prasidėjusį tuometinės Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos estradiniame ansamblyje, roko grupėje „Hobi“ ir kitur. Tuo metu kartu su dabar gerai žinomais mažeikiškiais Eugenijumi Paulauskiu, Raimundu Margaliku, Vitalijumi Kristinaičiu, Vytautu Gedvila ir Arūnu Baužiu jau buvo pripažinti Lietuvoje, įvertinti ne viename dainų konkurse, buvo mėgstami Žemaitijoje ir už jos ribų.

Atnaujinti kažkada sukurtas dainas ir vėl pradėti muzikinę kelionę vieno susitikimo Švedijoje metu paskatino bičiulis E. Paulauskis, kuris tuomet pasakė: „Gediminai, esi sukūręs daug gražių dainų, tai jau būtų laikas jas kažkaip atgaivinti...“

Iš „pageltusių“ prisiminimų knygos

Sužavėtas gitaros muzikos daugiau nei dailės, kažkada Gediminas sugrįžo į Mažeikius iš Vilniaus Čiurlionio meno mokyklos ir nuo tada intensyviai mokėsi groti gitara. Atrodė, kad jauno smagaus ilgaplaukio daugiau niekas nebedomino ir niekas nerūpėjo – tik muzika, gitara ir laisvas vėjas. Pamažu užmarštin nukeliavo pionierių vasaros stovyklos, tuometinė 1-oji, vėliau 3-ioji vidurinės mokyklos bei tuo metu gyvavęs vaikų klubas „Ereliukas“, pirmi muzikavimai, laimė pačiam suburti roko grupę „Ainiai“, su kuria keletą metų koncertuota Klaipėdoje ir aplink.

Po keleto metų Gediminas ir vėl sugrįžo į Mažeikius. Jau dirbdamas naftos perdirbimo gamykloje tęsė muzikavimą estradiniame ansamblyje, kuriam vadovavo E. Paulauskis. Buvo daug išvykų, koncertų ir įvairių konkursų. „Tuo metu buvome daug pasiekę ir žinomi visoje Lietuvoje, vėliau iš didoko estradinio ansamblio susikūrė roko grupė „Valio“, o po kelerių metų ir grupė „Raktas“. Teko koncertuoti su Antano Dargio, Romo Dambrausko ansambliais, groti buvusiame istoriniame „Ventos“ restorane (Laisvės gatvėje), vestuvėse bei pobūviuose, – dalijosi prisiminimais G. Andriejauskas, – bet gyvenimas man buvo paruošęs ir kitą scenarijų. Sukūriau šeimą, gimė trys vaikai ir laiko muzikavimui ėmė stipriai mažėti. Tada teko rinktis, arba šeima, arba muzika. Nelengvą pasirinkimą nulėmė šeima. Baigiau muzikavimą (man buvo maždaug 25 m.) ir ėmiausi verslo.“

Pasak pašnekovo, tai buvo varginantys išvykimai į Rusiją, į Šiaurę ir kitur, kurie netgi nulėmė šeimos griūtį.

Po ilgų verslo metų Rusijoje grįžęs į Mažeikius, sukūrė naują šeimą, verslą. Veiklą vykdė visoje Lietuvoje: siuvo darbo rūbus, pirštines, užsiėmė prekyba, gamyba, žuvies veisimu išsinuomotame tvenkinyje. Teko ir kitokių darbų padaryti: norint gauti vaikams vietas viename darželyje, teko išpiešti visas pavėsines, salę ir laiptines. Kita vertinga patirtis buvo reklamų piešimas „Durbės“ kino teatre. Laisvu laiku pagelbėdavo ir savo tėveliui, kuris buvo žinomas tautodailininkas ir dirbo dailininku Plinkšėse bei Sedoje. Prikibdamas drožinėjo įvairius meno kūrinėlius ir tuo šiek tiek padėjo finansiškai tėveliui bei savo šeimai.

Visa tai pasibaigė tik išvykus gyventi ir dirbti į Švediją. Ten gyveno sesuo Lina bei dukra Džeineta, kurios padėjo greitai susirasti darbą ir gyvenamąjį plotą. Pamažu priprato prie kitokio gyvenimo ir jo tempo.

„Po „klampaus“ ir nenuspėjamo verslo Lietuvoje čia viskas atrodė tarsi sapnas. Bet kokia kaina norejosi likti čia ir įsitvirtinti. Viską šiek tiek jaukė vizų režimo tvarka, todėl 4 metus, kol tapome tikrais europiečiais, teko pavargti, nuolat grįžtant į Lietuvą, tad kurį laiką teko pabūti „turistu“ tarp Švedijos ir Lietuvos, – pasakojo G. Andriejauskas. – Pirmieji malonumai Švedijoje laukė, kai už vienos dienos darbo atlygį galėjai drąsiai nusipirkti madingiausius džinsus arba „Reebok“ kedus. Už kitos dienos darbą nusipirkau ilgai svajotą kamerą ir pradėjau filmuoti. Buvau stipriai „apsirgęs“ muzikos kaupimu, tai buvo vinilinės bei kompaktinės plokštelės ir kitos laikmenos. Čia galėjai rasti ir įsigyti viską, ko tik širdis geidžia ir ko kažkada labai norėjau, bet galėjau tik pasvajoti. O, kur dar „gyvi“ koncertai su Deep Purple, Robert Plant, Gary More, ZZ top, Eric Clapton, britų roko grupė „Yes“ ir dar daug daug svajonių ansamblių. Tai buvo taip neįtikinamai lengvai pasiekiama, tik pirk biletą ir jau matai bei girdi savo svajones gyvas, todėl tikrai nebesinorėjo senojo gyvenimo ir grįžimo prie „suskilusios geldos“...

Dirbdamas įvairius darbus net nepajuto, kaip prabėgo šitiek metų ir kaip išmoko tą, „paukščių“ kalbą, kaip priprato prie blaivios tautos ir kaip greitai viskas pasikeitė, pasikeitė ir pats...

Būtinas „akumuliatorių“ perkrovimas

Šiandien Stokholme, be sesės Linos ir brolio Valdo, gyvena ir vyriausias sūnus Dovydas bei dukra Džeineta su šeimomis. Visi sukasi greitame ritme, yra labai užimti ir susitinka tik per šventes ar ypatingomis progomis.

„Kai daug metų pragyveni didmiestyje, tai pasidaro normalu, nors kažkada įvardinome kaip didelį minusą. Visgi gyvenimas be draugų, be dažnų susitikimų – ta kaina, kurią visi lietuvaičiai moka, gyvendami svetur ir tai nuolatinis emigrantų dvasinis skaudulys, todėl stengiamės kiek galima dažniau sugrįžti į gimtinę ir kuo ilgiau pabūti joje. Juokaudami tai vadiname „akumuliatorių“ pakrovimu, – sako buvęs mažeikiškis. – Kitais metais jau bus 20 metų, kai esu išvykęs, ir 8 metai, kai esu nebe Lietuvos pilietis. Pilietybę teko keisti dėl garantijų šioje šalyje sulaukus senatvės. Tai didelė pensija ir visos garantuotos gerovės, valstybinio buto gavimas, bedarbystės apsauga ir t. t.“ Švedijoje aplanko brolis su šeima ir seni bičiuliai iš Mažeikių, muzikantai.

Po pirmų šešerių darbo metų Švedijoje G. Andriejauskas sukūrė savo individualią dažymo įmonę ir aštuonerius metus buvo jos vadovas, bet, susiklosčius aplinkybėms, vėl viską teko keisti. Su savo dabartine gyvenimo drauge Neringa sukūrė įmonę. Švedijoje akcinė bendrovė lengviau valdoma ir turi visas galimybes užsakymams bei darbams didelėse statybose bei didelės vertės objektuose. Stogų dažymo bei sniego valymo darbai, langų ir fasadų restauravimas bei dažymas, remonto darbai viešbučiuose ir kt. Tokius ir panašius darbus atlieka su įvairių tautybių darbuotojais. Bandė dirbti ir tautiečiai bei giminaičiai, bet po įvairių pažeidimų ir bendros tvarkos nesilaikymo vis tekdavo atsisveikinti.

Šiais metais gavo pasiūlymą restauruoti bažnyčią Solnos kapinėse ir tai buvo pirmasis stambus objektas. Visus darbus atliko per 6 mėnesius ir rezultatais liko patenkinti ne tik patys, bet ir užsakovai.

Atgimęs magiškas noras

2014 m. Mažeikiuose vykusiame „Legendų“ pasirodyme atliko atkurtą dainą „Pasitiks mane namai“ ir dar dvi naujai sukurtas dainas, kurios davė didelį stimulą atkurti daugiau dainų bei sukurti naujas.

„Negalvojau, kad tas magiškas noras atgims, mane pažadins ir paskatins vėl kurti, groti bei dainuoti. Paskaičiavus, kad jau prabėgo net 30 metų, vėl pradėti muzikuoti buvo tikrai nedrąsu, bet jau nebegaliu ir nenoriu sustoti, – sakė muzikantas ir dainų autorius. – Tais pačiais metais įsirengiau savo muzikinę studiją. Susipirkau visus reikalingus instrumentus ir pradėjau naują savo gyvenimą su muzika. Matyt, visada ateina laikas tam, ką tu moki, nori ir gali geriausiai... Gal buvo svarbu išlaukti, sulaukti ženklų ir tinkamo laiko. Šio kūrybinio etapo įkvėpėja buvo ir mano gyvenimo meilė Neringa, kuri jau penkerius metus su manimi. Neringa atsakingai parenka vertingus tekstus, yra pirmoji vertintoja ir patarėja.“

Pasak G.  Andriejausko, dainų kūrybos procesas ilgas, bet visada su užsidegimu, dideliu noru jas kuria ir klauso širdies balso. Jeigu dėl kažko abejoja ar neranda sprendimo, tai nepersistengia ir neforsuoja įvykių, o geriau darbą atideda. Laikiną nesėkmę nurašo „pabėgusiai“ mūzai, kaip juokaudavo tėvelis Gediminas.

Įvykiams lemtingai pakrypus, dabar jau tenka daugiau ir dažniau bendrauti su kolegomis muzikantais iš Lietuvos. Jau sukurtą naują dainą pats įgroja bei įdainuoja savo studijoje, bet paskutinius suvedimus atlieka profesionalai Lietuvoje. Tai garso inžinierius bei muzikantas aranžuotojas Algirdas Zigmantas, gitaristas ir kompozitorius Raimondas Armalas, Raimundas Margalikas, Virginijus Pažemeckas bei Arūnas Degutis. Be jų profesionalumo ir noro padėti dainos taip gražiai neskambėtų ir kūryba nebūtų tokia sklandi.

Šiais metais prisijungė dar daugiau gabių ir talentingų žmonių, kurie padėjo įgyvendinti svajonę ir išleisti antrają kompaktinę plokštelę „Mano džiazas su draugais“. Ji patalpinta „SoundClaud“ ir „Pakartot.lt“. Pasirodys „Spotify“ ir kitose muzikos platformose. Atlikėjai: Roberta Vitkevičiūtė, Paulius Barzinskis, Nerijus Stankus, Gintas Litinskas ir Gedimino sesuo, buvusi legendinės Mažeikių grupės „Vidurnaktis“ dainininkė – Lina Åsen.

„Muzika ir yra tas laiko vaistas, kuris neleidžia liūdėti, nusiminti, kad esi toli ir kad tavo draugai toli arba jų labai sumažėjo, kad vis rečiau aplanko brangūs žmonės, – sakė G. Andriejauskas. – Visus visus sveikinu su artėjančia nuostabiausia metų švente ir Naujaisiais 2020 metais! Nuoširdžiai dėkoju visiems, nuolat palaikiusiems mane ir skatinusiems nesiskirti su muzikavimu ir kūryba.“

Visai gali būti, kad 2020 metais Gediminas su draugais surengs koncertą Mažeikiuose. O kodėl gi ne? Juk naujametiniai norai pildosi.

Algirdas PETRAVIČIUS

Nuotraukos iš asmeninio albumo

Powered by BaltiCode