Rugpjūčio 2 d., per Porciunkulės atlaidus, Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčioje minėtos kelios reikšmingos sukaktys: vyskupijos ir „Carito“ 100-mečiai bei bažnyčios 90-metis. Sumos šv. Mišioms vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas Algirdas Jurevičius, koncelebravo vyskupijos kurijos sekretorius kun. Saulius Stumbra, Plungės dekanas kun. Vytautas Gedvainis ir Mažeikių dekanato parapijų kunigai.
Po šv. Mišių ir Eucharistinės procesijos aplink bažnyčią, labiausiai nusipelniusieji dekanate ir parapijoje apdovanoti Telšių vyskupijos patrono – Šv. Justino medaliais.
Parapijos ir vyskupijos „Caritas“ vadovės padėkomis apdovanojo geradarius, vyko agapė ir koncertas.
Jubiliejiniai metai – padėkos ir atsinaujinimo laikas
Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius 2026-uosius paskelbė Šimtmečio metais. Dekrete pabrėžiama, kad jubiliejus nėra vien istorinis minėjimas. Tikintieji kviečiami atnaujinti Krikšto malonę, dėkoti Dievui už šimtmetį, stiprinti parapijų bendruomenes, puoselėti Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimo tradiciją ir geriau pažinti savo vyskupijos istoriją.
Visus metus įvairiose parapijose vyksta iškilmingos liturginės šventės, konferencijos, parodos, piligrimystės, leidžiami jubiliejiniai leidiniai, rengiami istoriniai projektai bei bendruomeniniai renginiai.
Šv. Justinas – šimtmečio simbolis
Jubiliejiniams metams sukurtas specialus logotipas, kurio centre pavaizduotas šv. Justinas, filosofas ir kankinys – Telšių vyskupijos globėjas. Jis rankoje laiko knygą, simbolizuojančią išmintį ir Evangelijos skelbimą, o kardas ir palmės šakelė primena jo ištikimybę Kristui iki kankinystės.
Šis ženklas puošia jubiliejinius leidinius, dokumentus, piligrimų antspaudus ir įvairius šimtmečio renginius.
Pagaminti ir Telšių vyskupijos globėjo – Šv. Justino medaliai, kuriais apdovanojami labiausiai nusipelniusieji Bažnyčios veikloje.
Naujasis Lietuvos Bažnyčios etapas
Telšių vyskupija buvo įsteigta 1926 m. balandžio 4 d., kai popiežius Pijus XI apaštališkąja konstitucija Lituanorum gente pertvarkė Lietuvos Katalikų Bažnyčios administracinę struktūrą. Tą dieną buvo įkurta Lietuvos bažnytinė provincija, Kaunas tapo arkivyskupija, o Telšiuose, Panevėžyje, Kaišiadoryse ir Vilkaviškyje pradėjo veikti naujos vyskupijos.
Naujoji Telšių vyskupija buvo sudaryta iš vakarinės istorinės Žemaičių vyskupijos dalies. Jos centru tapo Telšiai, o vyskupo katedra – buvusi bernardinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. Vyskupijai priklausė ir Klaipėdos prelatūra, kuri vėliau buvo integruota į bendrą vyskupijos struktūrą.
Vyskupai, kūrę Telšių vyskupijos istoriją
Per šimtmetį Telšių vyskupijai vadovavo skirtingų epochų ganytojai, kuriems teko spręsti labai nevienodus iššūkius. Pirmuoju Telšių vyskupu (1926–1943) tapo Vasario 16-osios Akto signataras, iškilus dvasininkas ir visuomenės veikėjas Justinas Staugaitis. Jo rūpesčiu buvo kuriama vyskupijos administracija, stiprinamos parapijos, ugdomi kunigai ir puoselėjamas katalikiškas švietimas. Vyskupo Staugaičio palikimas iki šiol išlieka vienu svarbiausių Telšių vyskupijos tapatybės pamatų.
Kiti vyskpupai:
Vincentas Borisevičius – kankinys, ištikimybės Evangelijai liudytojas.
Pranciškus Ramanauskas – sovietmečio išbandymų laikotarpio ganytojas.
Antanas Vaičius – vadovavo vyskupijai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais ir rūpinosi jos atsinaujinimu.
Jonas Boruta SJ – stiprino evangelizaciją, pastoraciją ir kultūrinį gyvenimą.
Kęstutis Kėvalas – prieš tapdamas Kauno arkivyskupu trumpą laiką vadovavo Telšių vyskupijai.
Algirdas Jurevičius – dabartinis Telšių vyskupas, kurio vadovavimo metu minima vyskupijos 100 metų sukaktis.
Šimtmetis, paženklintas išbandymų
Per šimtą metų Telšių vyskupijai teko patirti ne vien pakilimus. Sovietų okupacijos metais buvo uždaromos vienuolijos, ribojama Bažnyčios veikla, persekiojami kunigai ir tikintieji. Nepaisant represijų, parapijose buvo išsaugotas tikėjimas, o daugelis dvasininkų savo ištikimybę Evangelijai paliudijo kentėjimais. Nepaisant represijų, parapijų bendruomenės išliko gyvos. Tikėjimas buvo perduodamas šeimose, pogrindžio katechezėje, slapta leidžiamoje religinėje spaudoje ir kasdienėje žmonių maldoje.
Atgimimo metai
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo naujas vyskupijos gyvenimo etapas – buvo atkurtos bažnytinės institucijos, atgaivinta katechezė, sustiprintas jaunimo ir šeimų pastoracinis darbas, išplėtota „Carito“ veikla bei piligrimystės tradicijos.
Didelį vaidmenį išlaikė ir Telšių kunigų seminarija, ruošianti kunigus ne tik Žemaitijai, bet ir visai Lietuvai.
Šimtmečio metai – ne vien istorijos prisiminimas
Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius 2026-uosius paskelbė Šimtmečio metais. Dekrete pabrėžiama, kad jubiliejus pirmiausia yra dvasinis įvykis. Visus metus vyksta jubiliejiniai renginiai, kaip respublikinė mokslinė konferencija „100 Dievo malonės metų“, iškilmingas vyskupijos įkūrimo minėjimas per Velykas, šv. Justino iškilmės Telšių katedroje, Telšių katedros titulinių atlaidų šventė, Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai, vyskupo Vincento Borisevičiaus kankinystės minėjimas, parodos, leidiniai, radijo laidos bei piligrimystės iniciatyvos.
Žemaitijos širdis
Per šimtą metų Telšių vyskupija tapo neatsiejama Žemaitijos tapatybės dalimi. Ji globoja dešimtis tūkstančių tikinčiųjų, vienija dekanatus nuo Akmenės iki Klaipėdos, nuo Mažeikių iki Tauragės. Čia saugomos senosios piligrimystės tradicijos, puoselėjamas sakralinis paveldas, vyksta aktyvus parapijų gyvenimas.
Šiandien Telšių vyskupija yra ne tik administracinis Bažnyčios vienetas. Ji yra bendruomenė, kuri jau šimtmetį liudija Evangeliją, ugdo tikėjimą ir saugo krikščioniškąsias vertybes.
Šimtmetis – naujo kelio pradžia
Jubiliejiniai metai kviečia dėkoti už praeitį, mokytis iš istorijos ir drąsiai žengti į ateitį. Kaip savo dekrete pabrėžė Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius, svarbiausia, kad Viešpaties palaima, Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos globa ir šv. Justino užtarimas lydėtų Telšių vyskupiją bei jos žmones ir antrajame jos istorijos šimtmetyje.
Nuo Žemaičių vyskupijos iki Telšių vyskupijos
Telšių vyskupijos istorijos negalima suprasti neatsigręžus į daugiau kaip šešių šimtmečių Žemaičių vyskupijos paveldą. 1417 m., po Žemaitijos krikšto, Konstancos Susirinkimo nutarimu buvo įsteigta Žemaičių vyskupija, kurios centras buvo Varniuose. Ji tapo vienu svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvasinių ir kultūrinių centrų.
XIX amžiuje Žemaičių vyskupija išgarsėjo vyskupo Motiejaus Valančiaus veikla. Jo rūpesčiu buvo statomos bažnyčios, steigiamos parapinės mokyklos, leidžiamos religinės knygos lietuvių kalba, o blaivybės sąjūdis tapo vienu ryškiausių tautinio ir religinio atgimimo reiškinių.
Kai 1926 m. buvo įsteigta Telšių vyskupija, ji perėmė ne tik teritoriją, bet ir turtingą Žemaičių vyskupijos dvasinį paveldą.
„Carito“ 100-metis
2026-ieji yra ypatingi ne tik Telšių vyskupijai, bet ir Lietuvos Caritui, kuris mini savo veiklos Lietuvoje 100-metį. Ši sukaktis buvo minima ir Mažeikiuose, kur aktyviai veikia Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies, Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio bei kitų dekanato parapijų „Carito“ savanoriai.
Telšių vyskupijos „Caritas“ šiandien vienija apie 500 savanorių, veikia 47 parapijose, kasmet padeda apie 6 000 žmonių, administruoja vaikų dienos centrus, senelių globos namus ir įvairias socialinės pagalbos iniciatyvas. Šimtmečio metais ypatingas dėmesys skiriamas ilgamečių savanorių pagerbimui – pirmieji Šv. Justino medaliai buvo įteikti Telšių „Carito“ valgyklos savanorėms.
Bažnyčiai – devyniasdešimt
1936 m. rugpjūčio 2 d. Telšių vyskupas Justinas Staugaitis iškilmingai konsekravo naująją bažnyčią, suteikdamas jai Švenčiausiosios Jėzaus Širdies titulą. Šis įvykis tapo viena svarbiausių tarpukario Mažeikių istorijos datų.
Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia – vienas ryškiausių tarpukario Lietuvos sakralinės architektūros paminklų ir svarbiausias Mažeikių miesto katalikų dvasinis centras. Jos istorija glaudžiai susijusi su sparčia miesto plėtra XX amžiaus pradžioje, Telšių vyskupijos kūrimusi ir tikėjimo išsaugojimu sudėtingais Lietuvos istorijos laikotarpiais.
Pirmieji katalikų maldos namai
XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje Mažeikiai sparčiai augo kaip geležinkelio mazgas. Didėjant gyventojų skaičiui, išaugo ir katalikų bendruomenė. Kadangi miestas neturėjo savo parapijos, tikintieji priklausė Viekšnių parapijai.
1902–1904 m., siekiant apeiti carinės valdžios ribojimus naujų katalikų bažnyčių statybai, buvo pastatytas didelis gyvenamasis namas, kuris netrukus pritaikytas koplyčiai. 1904 m. vidaus reikalų ministras leido ją oficialiai įrengti, o 1906 m. spalio 31 d. išplėsta koplyčia buvo pašventinta ir tapo pirmąja nuolatine Mažeikių katalikų bažnyčia. Prie jos veikė lietuviška pradžios mokykla ir blaivybės draugija.
Naujos bažnyčios statyba
Augant miestui, senoji bažnyčia tapo per maža. Dar 1922 m. Mažeikiuose apsilankęs vyskupas Pranciškus Karevičius paragino statyti naują, erdvesnę šventovę. Dėl vietos buvo daug diskusijų – vieni siūlė statyti senojoje vietoje, kiti – naujoje miesto dalyje. Galiausiai pasirinkta dabartinė vieta J. Basanavičiaus gatvėje.
1928 m. įsteigus Mažeikių parapiją, pradėti konkretūs pasirengimo darbai. Naujosios bažnyčios projektą parengė vienas žymiausių tarpukario Lietuvos architektų Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Statyba prasidėjo 1930 m. ir truko šešerius metus.
Karo ir pokario išbandymai
Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia buvo apgadinta, tačiau parapijiečių ir kunigų pastangomis netrukus suremontuota. 1948 m. gegužę joje vėl vyko pamaldos.
1943 m. bažnyčios interjerą papuošė dailininkas Rimtas Kalpokas, o 1958 m. pagal architekto Aloyzo Vilimo projektą didžiajame altoriuje pastatyta įspūdinga 3,4 metro aukščio Švenčiausiosios Jėzaus Širdies skulptūra, kurią sukūrė skulptorius Kazimieras Švažas.
Architektūra ir meno vertybės
Bažnyčia yra modernizuoto istorizmo ir tarpukario architektūros pavyzdys. Tai mūrinė, vienabokštė, trijų navų šventovė, išsiskirianti monumentaliais fasadais ir erdviu vidumi.
Viena vertingiausių bažnyčios meno vertybių – skulptūra „Pieta“, įrašyta į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Greta bažnyčios stovi ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio kankinių kryžius, primenantis tragiškus Pirmojo pasaulinio karo ir pokario įvykius Mažeikiuose.
Pastarąjį dešimtmetį dabartinio klebono, Mažeikių dekanato dekano kan. Donato Stulpino rūpesčiu bažnyčia ir šalia esantys parapijos namai atnaujinti.
Autorės nuotr.
